Lankytini objektai
|
KATEDROS AIKŠTĖ Įvertinkite
Katedros aikštė – miesto širdis, visuomeninio bei dvasinio gyvenimo centras. Čia prasideda miesto istorija, susilieja praeitis, dabartis ir ateitis. Ant aukšto kalno čia stovi legendomis apipinta Gedimino pilis, o jos papėdėje įsikūrusi didinga Vilniaus arkikatedra bazilika. Neprimenanti puošnios krikščionių bažnyčios, Arkikatedra pakeri savo kuklumu, paprastumu ir antika dvelkiančiomis detalėmis. Fasado frontoną puošiančios šventųjų Elenos, Kazimiero ir Stanislovo skulptūros laimina miesto svečius ir gyventojus.
|
Katedros aikštė – miesto širdis, visuomeninio bei dvasinio gyvenimo centras. Čia prasideda miesto istorija, susilieja praeitis, dabartis ir ateitis. Ant aukšto kalno čia stovi legendomis apipinta Gedimino pilis, o jos papėdėje įsikūrusi didinga Vilniaus arkikatedra bazilika. Neprimenanti puošnios krikščionių bažnyčios, Arkikatedra pakeri savo kuklumu, paprastumu ir antika dvelkiančiomis detalėmis. Fasado frontoną puošiančios šventųjų Elenos, Kazimiero ir Stanislovo skulptūros laimina miesto svečius ir gyventojus.
Katedra buvo daug kartų perstatoma, jos architektūrinis stilius keitėsi nuo renesansinio iki barokinio. Dabartinį pavidalą ji įgavo XVIII a. pabaigoje. Tai iškiliausiojo Lietuvos architekto-klasicisto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus kūrinys. 1889 m. šventovei buvo suteiktas bazilikos titulas. 1925 m., įkūrus Vilniaus arkivyskupiją, ji tapo katedra.
Katedros požemiuose išlikę seniausi XIII-XV a. šventyklų mūrai ir seniausia Lietuvoje XIV a. freska. Šventovėje saugomos Lietuvos globėjo šventojo Kazimiero relikvijos. Jo palaikai ilsisi puošnios barokinės šventojo Kazimiero koplyčios altoriuje iškeltame sidabro sarkofage. Požemių karališkame mauzoliejuje ilsisi Lietuvos valdovai: Vytautas Didysis su žmona Ona, karalienė Barbora Radvilaitė, čia saugoma urna su karaliaus Vladislovo Vazos širdimi.
Šalia katedros esanti 57 metrų aukščio varpinė - tai 1530 metais perstatytas miesto sienos gynybinis bokštas. Buvusios miesto sienos vietą aikštėje žymi rausvos grindinio plokštės. 1989 metais nuo varpinės prasidėjo Baltijos kelias. Tai buvo 595 kilometrų ilgio rankomis susikibusių žmonių grandinė, nusitiesusi per Vilnių, Rygą ir Taliną. Šis kelias žadino trijų Baltijos šalių kovą už nepriklausomybę.
Skubantys turistai nepamiršta stabtelti ant „stebuklo“ plokštės, esančios tarp katedros ir varpinės. Tikima, kad atsistojus ant mozaika papuoštos plytelės ir tris kartus apsisukus užmerktomis akimis, išsipildys mintyse ištartas noras. Nepamirškite sugalvoti noro ir Jūs.
Šalia Katedros atstatomas reprezentacinis buvusios Žemutinės pilies XVI amžiaus pastatas, dar vadinamas Valdovų rūmais. Ilgą laiką jos griuvėsiuose buvo vykdomi archeologiniai tyrimai, kurie papildė šalies istoriją įdomiais faktais. Gedimino kalno papėdėje esantys Lietuvos nacionalinio bei Taikomosios dailės muziejaus pastatai kartu su Valdovų rūmais kadaise sudarė Žemutinės pilies kompleksą. Visas šis kompleksas sudaro Vilniaus pilių valstybinį kultūrinį rezervatą.
Už katedros yra kalva, ant kurios stūkso Gedimino pilis. Jos papėdėje stovi paminklas Vilniaus miesto įkūrėjui, didžiajam kunigaikščiui Gediminui. Ištiesęs kardą, vienas garsiausių Lietuvos valdovų tarsi saugo miestą nuo priešų. Kalno papėdėje, Vilnios upės vingyje plyti Sereikiškių parkas, mėgstama miestiečių pasivaikščiojimų vieta. Senovėje šią vietovę vadino Šventaragio slėniu.
Katedra buvo daug kartų perstatoma, jos architektūrinis stilius keitėsi nuo renesansinio iki barokinio. Dabartinį pavidalą ji įgavo XVIII a. pabaigoje. Tai iškiliausiojo Lietuvos architekto-klasicisto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus kūrinys. 1889 m. šventovei buvo suteiktas bazilikos titulas. 1925 m., įkūrus Vilniaus arkivyskupiją, ji tapo katedra.
Katedros požemiuose išlikę seniausi XIII-XV a. šventyklų mūrai ir seniausia Lietuvoje XIV a. freska. Šventovėje saugomos Lietuvos globėjo šventojo Kazimiero relikvijos. Jo palaikai ilsisi puošnios barokinės šventojo Kazimiero koplyčios altoriuje iškeltame sidabro sarkofage. Požemių karališkame mauzoliejuje ilsisi Lietuvos valdovai: Vytautas Didysis su žmona Ona, karalienė Barbora Radvilaitė, čia saugoma urna su karaliaus Vladislovo Vazos širdimi.
Šalia katedros esanti 57 metrų aukščio varpinė - tai 1530 metais perstatytas miesto sienos gynybinis bokštas. Buvusios miesto sienos vietą aikštėje žymi rausvos grindinio plokštės. 1989 metais nuo varpinės prasidėjo Baltijos kelias. Tai buvo 595 kilometrų ilgio rankomis susikibusių žmonių grandinė, nusitiesusi per Vilnių, Rygą ir Taliną. Šis kelias žadino trijų Baltijos šalių kovą už nepriklausomybę.
Skubantys turistai nepamiršta stabtelti ant „stebuklo“ plokštės, esančios tarp katedros ir varpinės. Tikima, kad atsistojus ant mozaika papuoštos plytelės ir tris kartus apsisukus užmerktomis akimis, išsipildys mintyse ištartas noras. Nepamirškite sugalvoti noro ir Jūs.
Šalia Katedros atstatomas reprezentacinis buvusios Žemutinės pilies XVI amžiaus pastatas, dar vadinamas Valdovų rūmais. Ilgą laiką jos griuvėsiuose buvo vykdomi archeologiniai tyrimai, kurie papildė šalies istoriją įdomiais faktais. Gedimino kalno papėdėje esantys Lietuvos nacionalinio bei Taikomosios dailės muziejaus pastatai kartu su Valdovų rūmais kadaise sudarė Žemutinės pilies kompleksą. Visas šis kompleksas sudaro Vilniaus pilių valstybinį kultūrinį rezervatą.
Už katedros yra kalva, ant kurios stūkso Gedimino pilis. Jos papėdėje stovi paminklas Vilniaus miesto įkūrėjui, didžiajam kunigaikščiui Gediminui. Ištiesęs kardą, vienas garsiausių Lietuvos valdovų tarsi saugo miestą nuo priešų. Kalno papėdėje, Vilnios upės vingyje plyti Sereikiškių parkas, mėgstama miestiečių pasivaikščiojimų vieta. Senovėje šią vietovę vadino Šventaragio slėniu.
Atsiliepimai