Lankytini objektai
|
GEDIMINO PILIS Įvertinkite
Didingai iškyla virš miesto piliakalnis su raudonųjų plytų bokštu. Vilniaus įkūrėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vardu pavadintas raudonų plytų pilies bokštas seniai tapo Vilniaus simboliu. Anot legendos, po medžioklės Šventaragio slėnyje ilsėjęsis Gediminas susapnavo geležinį vilką, staugiantį ant kalno lyg šimtas vilkų.
|
Didingai iškyla virš miesto piliakalnis su raudonųjų plytų bokštu. Vilniaus įkūrėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vardu pavadintas raudonų plytų pilies bokštas seniai tapo Vilniaus simboliu. Anot legendos, po medžioklės Šventaragio slėnyje ilsėjęsis Gediminas susapnavo geležinį vilką, staugiantį ant kalno lyg šimtas vilkų. Vyriausiasis žynys Lizdeika paaiškino, kad geležinis vilkas reiškia, jog čia bus įkurta sostinė, kurios garsas sklis po visą pasaulį. Taip Gediminas šioje vietoje įkūrė Vilnių.
Spėjama, kad Vilniaus pavadinimas kilo iš kalno papėdėje tekančios Vilnios upės vardo. To laikotarpio sostinės branduolį sudarė trijų gynybinių pilių – Aukštutinės, Žemutinės ir Kreivosios – kompleksas bei nedidelės papilių gyvenvietės. Valdant Gediminui, šios pilys buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis centras ir miesto gynybinis kompleksas. Šios pilies sąsają su Vilniaus miesto įkūrimu liudija jos paminėjimas 1323 m. Gedimino laiškuose, kviečiančiuose į Lietuvą atvykti užsienio pirklius ir amatininkus. Juose Vilnius pirmą kartą oficialiai vadinamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostine.
Mūrinis gotikinis aštuoniakampis bokštas kadaise priklausė vakarinei Aukštutinės pilies daliai. Šiandien Gedimino bokšto muziejuje eksponuojami XIV bei XVII amžių Vilniaus pilių rekonstrukciniai maketai, ginkluotė, ikonografinė senojo Vilniaus medžiaga.
Naujaisiais laikais Gedimino bokštas išlieka valstybingumo simboliu. Čia 1919-ųjų metų sausio 1 dieną, iš Lietuvos traukiantis vokiečių kariuomenei, savanorių būrys pirmąkart iškėlė trispalvę, kaip laisvos Lietuvos simbolį. Kasmet minint Lietuvos vėliavos dieną, sausio 1-osios vidudienį bokšte vyksta iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija.
Spėjama, kad Vilniaus pavadinimas kilo iš kalno papėdėje tekančios Vilnios upės vardo. To laikotarpio sostinės branduolį sudarė trijų gynybinių pilių – Aukštutinės, Žemutinės ir Kreivosios – kompleksas bei nedidelės papilių gyvenvietės. Valdant Gediminui, šios pilys buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis centras ir miesto gynybinis kompleksas. Šios pilies sąsają su Vilniaus miesto įkūrimu liudija jos paminėjimas 1323 m. Gedimino laiškuose, kviečiančiuose į Lietuvą atvykti užsienio pirklius ir amatininkus. Juose Vilnius pirmą kartą oficialiai vadinamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostine.
Mūrinis gotikinis aštuoniakampis bokštas kadaise priklausė vakarinei Aukštutinės pilies daliai. Šiandien Gedimino bokšto muziejuje eksponuojami XIV bei XVII amžių Vilniaus pilių rekonstrukciniai maketai, ginkluotė, ikonografinė senojo Vilniaus medžiaga.
Naujaisiais laikais Gedimino bokštas išlieka valstybingumo simboliu. Čia 1919-ųjų metų sausio 1 dieną, iš Lietuvos traukiantis vokiečių kariuomenei, savanorių būrys pirmąkart iškėlė trispalvę, kaip laisvos Lietuvos simbolį. Kasmet minint Lietuvos vėliavos dieną, sausio 1-osios vidudienį bokšte vyksta iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija.
Atsiliepimai
Lina - 2010-01-07 19:00:49 - merlindutea@one.lt
^iaip faina buvo ekskursijoj, kur Gedimino pilis ta.