Lankytini objektai
|
VILNIAUS GYNYBINĖS SIENOS BASTĖJA Įvertinkite
1503 m., kylant grėsmei iš totorių ir besikuriančios rusų valstybės, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro įsakymu visi sostinės gyventojai mūrijo 3 kilometrų ilgio sostinės gynybinę sieną. Statybos truko 19 metų. Kiekvienas vilnietis privalėjo pastatyti po jam paskirtą dalį. Siena buvo 3,2 km. ilgio, 6 m aukščio. Ilgainiui sienoje atsirado dešimt vartų ir dveji gynybiniai bokštai.
|
1503 m., kylant grėsmei iš totorių ir besikuriančios rusų valstybės, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro įsakymu visi sostinės gyventojai mūrijo 3 kilometrų ilgio sostinės gynybinę sieną. Statybos truko 19 metų. Kiekvienas vilnietis privalėjo pastatyti po jam paskirtą dalį. Siena buvo 3,2 km. ilgio, 6 m aukščio. Ilgainiui sienoje atsirado dešimt vartų ir dveji gynybiniai bokštai. Tačiau iki XIX amžiaus beveik visi vartai buvo išardyti, išskyrus Aušros vartus, kuriuose dabar laikomas šventas Mergelės Marijos paveikslas. Atskiri gynybinės sienos fragmentai šiandien slepiasi kiemuose, pastatuose, naktiniuose klubuose ir kitose vietose. Šv. Dvasios g. išlikęs sienos fragmentas su šaudymo angomis. Šalimais XVII a. pirmojoje pusėje buvo pastatyta Bastėja - žemių ir mūro gynybinis statinys.
Ji buvo skirta artilerijos ugnimi atmušti į miestą besiveržiančius priešus ir iš karto tapo sudėtine gynybinės sienos dalimi. XIX amžiuje ji tarnavo kaip našlaičių prieglauda, o antrojo pasaulinio karo metais - kaip slėptuvė ir ginklų sandėlis. Šiuo metu Bastėjoje veikia muziejus, kuriame eksponuojami XV-XIX amžių ginklai.
Bastėją suprojektavo karo inžinierius Fridrichas Getkantas. Statinys susideda iš antžeminio bokšto, požeminės patrankų patalpos, skirtos artilerijai ir juos jungiančio 48 metrų ilgio padavimais apipinto tunelio. Vienas iš padavimų sako, kad urve kadaise gyveno pabaisa. Savo žvilgsniu ji užmušdavo kiekvieną, kuris tik išdrįsdavo prisiartinti prie urvo. Tačiau galiausiai vienas drąsus ir sumanus lietuvis, nuo siaubūno pasislėpė už veidrodžio. Siaubūnas, jame pamatęs savo atvaizdą, akimirksniu krito negyvas. Kitas padavimas teigia, jog kalno urve tebėra paslėpti dideli turtai, kuriuos saugo panelė, šuo ir gaidys. Jų verksmą, lojimą ir giedojimą vidurnaktį esą galima kartais girdėti ir dabar.
Bėgant laikui bastėja neteko savo gynybinės funkcijos. Antrojo pasaulinio karo metais ji tarnavo kaip slėptuvė ir ginklų sandėlis, o vėliau kaip našlaičių prieglauda. Šiuo metu Bastėjoje veikia muziejus, kuriame lankytojų laukia istorinės ginkluotės ekspozicija, akmeniniai patrankų sviediniai, senosios patrankos ir raitelių apsauginiai šarvai.
tunelis.
Eidami Bastėją juosiančiu takeliu, stabtelkite prie informacinės lentos, kur pasakojama Subačiaus vartų istorija. Netoliese atsivers dar viena nuostabi Vilniaus senamiesčio panorama.
Ji buvo skirta artilerijos ugnimi atmušti į miestą besiveržiančius priešus ir iš karto tapo sudėtine gynybinės sienos dalimi. XIX amžiuje ji tarnavo kaip našlaičių prieglauda, o antrojo pasaulinio karo metais - kaip slėptuvė ir ginklų sandėlis. Šiuo metu Bastėjoje veikia muziejus, kuriame eksponuojami XV-XIX amžių ginklai.
Bastėją suprojektavo karo inžinierius Fridrichas Getkantas. Statinys susideda iš antžeminio bokšto, požeminės patrankų patalpos, skirtos artilerijai ir juos jungiančio 48 metrų ilgio padavimais apipinto tunelio. Vienas iš padavimų sako, kad urve kadaise gyveno pabaisa. Savo žvilgsniu ji užmušdavo kiekvieną, kuris tik išdrįsdavo prisiartinti prie urvo. Tačiau galiausiai vienas drąsus ir sumanus lietuvis, nuo siaubūno pasislėpė už veidrodžio. Siaubūnas, jame pamatęs savo atvaizdą, akimirksniu krito negyvas. Kitas padavimas teigia, jog kalno urve tebėra paslėpti dideli turtai, kuriuos saugo panelė, šuo ir gaidys. Jų verksmą, lojimą ir giedojimą vidurnaktį esą galima kartais girdėti ir dabar.
Bėgant laikui bastėja neteko savo gynybinės funkcijos. Antrojo pasaulinio karo metais ji tarnavo kaip slėptuvė ir ginklų sandėlis, o vėliau kaip našlaičių prieglauda. Šiuo metu Bastėjoje veikia muziejus, kuriame lankytojų laukia istorinės ginkluotės ekspozicija, akmeniniai patrankų sviediniai, senosios patrankos ir raitelių apsauginiai šarvai.
tunelis.
Eidami Bastėją juosiančiu takeliu, stabtelkite prie informacinės lentos, kur pasakojama Subačiaus vartų istorija. Netoliese atsivers dar viena nuostabi Vilniaus senamiesčio panorama.
Atsiliepimai